Taip, ką turėčiau pasakyti. Gavusi šį apdovanojimą buvau labai sujaudinta ir dėkinga.
Tą dieną, kai buvo padaryta ši nuotrauka, buvau fototurijoje.
Patogiai įsitaisiau ant rąstų krūvos miško pakraštyje.
Fotoaparatas paruoštas, tikėjausi gerų vietinių plėšrūnų nuotraukų.
Taip ir staiga tyloje išgirdau keistą ošimą. Apsidairiau, nerimaudama, bet nieko nebuvo.
Pro fotoaparato vaizdo ieškiklį vėl stebėjau, kas vyksta danguje. Ir vis dėlto buvo kažkas, ko anksčiau nebuvo.
Dešiniuoju akies kampučiu pamačiau šį vaikiną smalsiai į mane žiūrintį.
Staiga pajutau šiltą. Situacija buvo visiškai siurreali.
Tyliai pradėjau su juo kalbėti ramiu tonu. Ei, mažute, pasilik, kol aš tave gražiai nufotografuosiu.
Lėtai, sulėtintai, atsisukau į jį veidu, fotoaparatas paruoštas.
Jis vis dar buvo ten ir aš gavau savo nuotrauką.
O mano fotografo širdis daužėsi ir šokinėjo iš džiaugsmo.
Taip, aš supratau, tą nuotrauką, kurios mes visi norime. Nuotrauka, kurios negausi kiekvieną dieną. Tai buvo tiesiog magiška!!!